Mokyklos gimimas ir… išnykimas

Parašyta: 2017-08-28 | Kategorija: Mokyklos, Naujienos, Trakai |

Trakų internatinės mokyklos bendrabutis, kurį Trakų rajono liberalų ir lenkų rinkimų akcijos valdžia palikusi likimo valiai, kad miestiečiai, kaip ir Pusiasalio pilį, išgriautų ir išnešiotų po plytą, nes jis dabar, kaip mato skaitytojai, be langų ir durų, 2017 m.

Trakų internatinės mokyklos įsteigimas

1950 metų pabaigoje Trakuose tebuvo tik nedidelė septynmetė lietuvių mokykla su jungtinėmis klasėmis. Vidurinėje mokykloje buvo dėstoma rusų ir lenkų kalbomis. Tėvai troško turėti lietuvišką vidurinę mokyklą. Tam pritarė ne tik miesto, bet ir rajono gyventojai. Švietimo ministerija į tai atsižvelgė ir Trakuose nuo 1957 m. ėmė gyvuoti mokykla-internatas, vėliau pavadinta internatine mokykla. Tais atšilimo laikais Respublikoje buvo įsteigti penki panašūs internatai: Marijampolėje, Kaune, Trakuose, Klaipėdoje ir Švenčionėliuose. Trakuose internatas įsikūrė 1924–1957 m. veikusios Trakų mokytojų seminarijos patalpose, Kudirkos g. 14. Mokyklos direktoriumi buvo paskirtas 26-erių metų tuometinio Pedagoginio instituto asistentas Vytautas Cegelskas. Tai buvo principingas, reiklus, kolektyvo gerbiamas, kupinas naujų sumanymų organizatorius. Ypač imponavo jo reiklumas visiems darbuotojams dėl pagarbos auklėtiniams, lietuviškumo puoselėjimas, jo meilė ir atida vaikams.

Pirmieji internato mokytojai prie senosios pilies su mokinių tėvų atstovais: pirmoje eilėje (iš kairės) pedagogai – Vladas Eimanavičius, J. Butėnas, Romas Firkavičius, Vytautas Baronas, Juozas Deksnys. Antroje eilėje (iš dešinės) Tamara Baronienė, Zita Teiberytė, Vytautas Cegelskas, Apolonija Paurienė, Joana Barkauskienė. Trečioje eilėje (iš dešinės) Leokadija Kudabienė, Ona Alaburdaitė, Alfonsas Kudaba (septintas iš dešinės), taip pat nuotraukoje yra: Janina Bazienė, Janina Stepanauskaitė, Alfonsas Paura, Vidolija Liutkevičiūtė, Vytautas Raila, Aldona Binkienė, Alina Cegelskienė, med. sesuo Irena Butėnienė, Giedrė Januševičiūtė, apie 1959 m.

Darbštus pedagogų kolektyvas

Netrukus jam pavyko suburti tikrai darbštų ir kūrybingą kolektyvą. Apie kiekvieną internate dirbusį mokytoją galima pasakyti daug gero. Tai be galo turiningas tarpukario kartos matematikas A. Kudaba, jauni matematikai Irena ir Jonas Bagdonai, lietuvių kalbos puoselėtojai – V. Monkevičius, R. Pakalniškis, E. Vaitkus, nepaprastai kūrybingas darbų mokytojas H. Rudalevičius – mokiniai uoliai darbavosi ne tik per pamokas, laisvalaikiu jie gamindavo įvairius suvenyrus, kuriais būdavo apdovanojami mokyklos lankytojai iš Lietuvos ir užsienio. Mokykla išgarsėjo savo meno kolektyvais – V. Eimanavičius subūrė puikų dūdų orkestrą, mokinių chorą, vadovavo net ir mokytojų vyrų ansambliui,  V. Ramanauskienė vadovavo trims tautinių šokių kolektyvams. Respublikoje pirmavo mokytojų A. Pauros ir R. Janušausko vadovaujami krepšininkai. O kur dar kiti mokinių draugai: vokiečių, anglų ir prancūzų kalbų mokytojas V. Januškevičius, istorikas  G. Bakšys, fizikas Z. Ramanauskas, pradinių klasių mokytojas E. Kilinskas, gamybos mokytojas P. Vainauskas, geografas  P. Zalitis, rusistas S. Vyšniauskas. Pastebėjote, kiek vyrų? Kokia dabar mokykla gali pasigirti panašiais kolektyvais? 1961 m. išleista pirmoji abiturientų laida. Pradėta organizuoti iškilmingas abiturientų brandos atestatų įteikimo ceremonijas Trakų pilyje. Šventė prasidėdavo iškilminga eisena nuo mokyklos, pritariant mokinių orkestrui. Įsimintinta tai buvo ne tik mokiniams, bet ir visiems miesto gyventojams.
V. Cegelsko iniciatyva pedagogų posėdžiuose buvo svarstomi ne tik einamieji klausimai, bet ir naujausios vaikų mokymo bei auklėjimo problemos. Neatsitiktinai net septyni kolektyvo nariai vėliau apgynė disertacijas ir tapo žinomais respublikoje mokslininkais – tai A. Paurienė, V. Januškevičius, S. Vyšniauskas, V. Vaičiulis, Z. Ramanauskas,  P. Urbonas, R. Pakalniškis.

Būsimieji irkluotojai su savo auklėtoja Vidolija Ramanauskiene, 1978 m.

Suprantama, kartu su vyrais mokytojavo ir moterys. Tai direktoriaus pavaduotojos O. Alaburdaitė ir A. Bakšienė, buhalterė A. Kožukienė, biologė  I. Zalitienė, chemikė J. Andrašytė, lituanistė A. Cegelskienė, darbų mokytojos – A. Rudalevičienė ir J. Barkauskienė ir gausybė auklėtojų, kurioms iš pradžių vadovavo A. Paurienė, vėliau P. Zalitis ir jo pavaduotoja E. Januškevičienė. Auklėtojos kasdien organizuodavo vaikų užklasinę veiklą, rūpinosi jų apranga, maitinimu, žaidimais, laisvalaikio ir švenčių organizavimu, darbiniu auklėjimu. 1962 m. vaikams gyventi buvo pastatyti didingi keturių aukštų, 3 500 kv. m bendro ploto rūmai, 160 miegamųjų ir poilsio kambarių, gydymo skyrius, atskiras stomatologijos kabinetas bei dar priestatas su puikiai įrengta valgykla ir virtuve. Taip pat Lukos ežero pakrantėje buvo pastatyta ir erdvi trijų aukštų mokykla.
1964 m. internato direktoriumi buvo paskirtas karo veteranas, buvęs partinis darbuotojas  J. Sinica. Mokykloje kaipmat sustiprėjo politis auklėjimas, klestėjo „procentomanija“, į pašalį buvo nustumti principingiausi mokytojai ir auklėtojai. Vienas po kito pradėjo bėgti iš mokyklos pedagogai vyrai. J. Sinicą pakeitė J. Mišeikis, ypač daug dėmesio skyręs estetiniam vaikų auklėjimui, gražiausioms mokyklos tradicijoms puoselėti. Viena iš jų – buvusių auklėtinių susitikimai.
Gilų pėdsaką mokyklos istorijoje paliko jos direktorius A. Ramanauskas – plačių interesų ir jautrios sielos žmogus, sugebėjęs suprasti kiekvieną mokinį ir pedagogą. Ypač mokyklą išgarsino „irkluotojų dešimtmetis“, prasidėjęs 1973 m., kai Trakuose pradėjo treniruotis irklavimo sporto entuziastai. Jauniesiems irkluotojams mokykloje buvo įsteigtos net keturios klasės. Bendras auklėtinių skaičius pasiekė keturis šimtus. Direktoriaus pavaduotoju sporto reikalams dirbo garsus irklavimo specialistas olimpinis čempionas Z. Jukna. Patyrusių trenerių vadovaujami jaunieji mokyklos irkluotojai išgarsino Trakus daugelyje tarptautinių varžybų. Kai kurie iš jų ne tik gerai sportavo bet ir sėkmingai mokėsi, aktyviai dalyvavo mokyklos bendruomenės gyvenime.
Nuo 1987 m. mokyklai vadovavo V. Steponavičius. Jo pastangomis užmegzti draugiški ryšiai su vokiečių pedagogais ir mokiniais iš Reinės „Carito“ vaikų globos namų. Įsteigus Trakų Vytauto Didžiojo vidurinę mokyklą mokymo klasės internatinėje mokykloje išnyko. Mokyklos pastate buvo įrengta Trakų pradinė mokykla, Trakų švietimo pagalbos bei pedagoginė psichologinė tarnybos. Internatinė mokykla buvo reorganizuota į Trakų vaikų globos namus. Vokiečiai padėjo renovuoti bendrabučio pastatą, teikė gausybę įrenginių, pagal europinius reikalavimus išpuošė kambarius, užsimezgė glaudūs ryšiai tarp Reinės ir Trakų globos namų vaikų. Deja, visa tai truko neilgai. Globos namai buvo perkelti į Rūdiškes, vėliau į Lentvarį. Bendrabučio pastatas merdi, langai išdaužyti, stogas kiauras, baisu net pagalvoti, kaip atrodo vokiečių pastangomis išpuošti kambariai. Kaip ir Trakų Salos pilis XX a. pradžioje, mūsų bendrabutis iki šiol „tebestovi dar vis…. ir iš skausmo mums verkia širdis.“

1981 metų abiturientai su savo mokytojais: (pirmoje eilėje iš kairės) Vida Markevičienė, Irena Parnavienė, Genovaitė Eimanavičienė, Juozas Sinica, Regina Lučkovskaja, Elena Januškevičienė, Aldona Stankaitienė, Petras Zalitis, Vidolija Ramanauskienė, Regina Sabaitienė; antroje eilėje iš kairės: Silverina Drungilienė, Vytautas Monkevičius, Zita Mikalauskienė, iš dešinės antroje eilėje Birutė Pašiūnienė, Roma Karpovičienė, ketvirtas iš dešinės trečioje eilėje Algirdas Ramanauskas

Prisiminimai

Jubiliejaus proga nenorėtume taip liūdnai baigti. Prisiminkime, kas buvo gero. Dar gyvi kai kurie mokytojai, dažnai čia apsilanko mūsų mokiniai, tarp jų gausu ir gerai visiems žinomų žmonių: viceministras A. Januška, mokslininkas J. Tomašiūnas, Aukštadvario gimnazijos direktorius A. Valančiauskas, irkluotojai S. Ritteris ir R. Maščinskas, universiteto dėstytojai P. Skirmantas,  M. Šiugžda, D. Vencius, chirurgas  T. Ivanauskas, Panevėžio sporto centro direktorius B. Pliauga, fotografas V. Suslavičius, mokytojas A. Dočkus, aktorė  V. Mainelytė, poetai J. Jakubauskas ir S. Nedzinskienė. Ryšiai su jais palaikomi iki šiol. Pvz., mūsų mokinė Stasė Nedzinskienė vis atsiųsdavo savo naujas poezijos knygas. Po eilinio mano atsiliepimo gavau atsakymą:
Skaitau lyg testamentą to laiško eilutes, lyg žvaigždės žodžiai krenta į širdį iš širdies. Jie lyg rudens karoliai, skaidriam jų atspindy matau, kad ligi šiolei manam kely budi.
Kartą pastebėjau, kad gal ne visiems buvo būtinos tos mūsų diegiamos fizikos bei matematikos žinios. Į tai vienas mūsų absolventas, dabar jau gamtos mokslų daktaras J. Tamošiūnas taip atsakė: Jūs mums ne žinias teikėte, Jūs savo mokomojo dalyko pagrindu lavinote ir mokėte mus mąstyti. <…> Baigusieji internatą savo matematikos, fizikos, chemijos žiniomis galėjo konkuruoti su geriausių mokyklų abiturientais. Juokavome, kad iš Trakų mokyklos-internato į aukštąsias mokyklas neįstojo tik tie, kurie nestojo.
Malonu buvo tai girdėti ir dar maloniau kasmet matyti jų prašviesėjusius nuo gerų prisiminimų veidus.

Dr. Zigmundas
RAMANAUSKAS ir
dr. Vytautas
JANUŠKEVIČIUS,
buvę Trakų internatinės
mokyklos mokytojai
Nuotr. iš autorių asmeninio archyvo


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Taip pat skaitykite