„Trakų žemės“ birželio 30 d. Nr. 26 (972) straipsnyje „Kaip Lietuva tvarko nuotekas: Trakai renkasi paprasčiausią sprendimą“ rašėme, kad Lietuvai gresia bauda už lauko tualetus. Ta proga kreipėmės į UAB „Trakų vandenys“ direktorių Romualdą Ingelevičių. Štai ką jis atsakė:
Prie Trakų r. savivaldybės per piketą dėl vandens kainų – (iš kairės) Rūta Radavičienė, UAB „Trakų vandenys“ vyr. buhalterė, Romualdas Ingelevičius, UAB „Trakų vandenys“ direktorius, Zenonas Matonis, UAB „Trakų vandenys“ direktoriaus pavaduotojas gamybai, Violeta Tandzegolskienė, UAB „Trakų vandenys“ ekonomistė
Vadovaujantis 2009 metais parengto Trakų rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano duomenimis, gyventojų, neprisijungusių prie centralizuotų vandentiekio tinklų, preliminari procentinė išraiška sudarytų apie 19 %,
o gyventojų, kurie neprisijungę prie centralizuotų nuotekų tinklų, apie 28 %. Kitaip tariant, beveik penktadalis Trakų rajono gyventojų yra neprisijungę prie centralizuotų vandentiekio tinklų ir beveik trečdalis gyventojų – prie centralizuotų nuotekų tinklų. Esminė priežastis, dėl kurios gyventojai nesijungia prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų, yra ta, kad teisės aktai neįpareigoja asmenų jų nuosavybės teise ar kitaip valdomas geriamajam vandeniui naudoti bei nuotekoms šalinti reikalingas komunikacijas prijungti prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, nutiestos iki tokio asmens turto ribos. Manome, kad nesijungimui prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų tinklų taip pat turi įtakos gyventojų materialinė padėtis, demografiniai veiksniai – dalis potencialių vartotojų yra išvykę į užsienį, gyventojų atsakomybės stoka už aplinkos teršimą, kurią sąlygoja netobula įstatyminė bazė, taip pat ir tai, jog vandentvarkos įmonių darbuotojai neturi tokių teisių, kokias Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas suteikia aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams.
UAB „Trakų vandenys“ duomenimis iki 2017 m. bendrovės aptarnaujamoje teritorijoje buvo 8 366 vartotojai, su kuriais yra pasirašytos teikiamų paslaugų sutartys, iš jų: 6 269 vartotojai, kuriems tiekiamas vanduo ir tvarkomos nuotekos (4 429 vartotojai gyvenantys daugiabučiuose namuose ir 1 840 – individualių namų gyventojai). Su kitais 2 097 vartotojais yra pasirašytos arba tik geriamojo vandens tiekimo, arba tik nuotekų tvarkymo sutartys.
UAB „Trakų vandenys“, vykdydama vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros projektus Trakų rajone, finansuojamus iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Trakų rajono savivaldybės biudžeto ir UAB „Trakų vandenys“ lėšų, daugeliui Trakų rajono gyventojų buvo sudarytos realios galimybės prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Įgyvendinant projektus „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“ bei „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Trakų rajone (Aukštadvaryje, Trakuose, Varnikuose, Lentvaryje, Rūdiškėse, Onuškyje, Paluknyje)“, nuo 2010 m. iki 2017 m. prie naujai nutiestų centralizuotų nuotekų tinklų prisijungė 3 289 gyventojai arba 68 % nuo planuotų projektuose apimčių ir prie centralizuotų vandentiekio tinkle –
1 149 gyventojai, kas sudaro 61 % nuo planuotų projektuose apimčių. UAB „Trakų vandenys“ pažymi, kad nuotekų išvežimo paslaugas teikia visiems Trakų rajono gyventojams bei vartotojams, kurie kreipiasi dėl šios paslaugos. Nuotekos yra vežamos į bendrovės aptarnaujamas valyklas.
Kad paskatintų gyventojus savo įrenginius jungti prie nutiestos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, UAB „Trakų vandenys“ deda maksimalias pastangas ir imasi šių priemonių: už geriamojo vandens įvadų ir/ar nuotekų išvadų įregimo darbus taiko minimalius įkainius, kurie yra ženkliai mažesni už vidutines rinkos kainas, išdėsto ar atideda gyventojams atsiskaitymą už atliktus statybos darbus, agituoja gyventojus jungtis prie vandentvarkos projektų įgyvendinimo metu sukurtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, ragina bendraudama asmeniškai, platina informacinio pobūdžio skrajutes, organizuoja susitikimus su gyventojais, teikia informaciją apie prisijungimo prie vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros tvarką, gresiančias baudas netinkamai tvarkantiems buitines nuotekas. Tačiau, net ir aktyviai imantis nurodytų priemonių, gyventojų prijungimo rezultatus pavyksta pagerinti tik iš dalies. Gyventojų nesijungimą prie nutiestos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros lemia realios individualaus geriamojo vandens išgavimo ir individualaus nuotekų tvarkymo reikalavimų priežiūros nebuvimas. Iš esmės jokia institucija nekontroliuoja individualaus geriamojo vandens išgavimo ir individualaus nuotekų tvarkymo įrenginių, kas sudaro sąlygas gyventojams netinkamai įsirengti ir prižiūrėti (arba visai neprižiūrėti) šiuos įrenginius. Kad ši problema būtų išspręsta, visų pirma, individualaus geriamojo vandens išgavimo ir individualaus nuotekų tvarkymo reikalavimų laikymosi kontrolė turi tapti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ir pareigūnų veiklos prioritetu.
UAB „Trakų vandenys“ tikisi, kad pakeitus ydingą teisinį reglamentavimą bei aktyviai įgyvendinant išvardintas priemones, skatinančias gyventojus jungtis prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų, ateityje patys gyventojai rodys iniciatyvą ir aktyviau jungsis prie centralizuotos infrastruktūros, suprasdami, jog tai yra gyvenimo kokybė, gyventojų sveikata, aplinkos tausojimas bei puoselėjimas.
„Trakų žemės“ inf.
