Viena prancūzų kalba siekiant „autentiškos rašybos“ praturtintų mūsų abėcėlę à, â, é, è, ê, ë, ï, ÿ, ù, û, ü, ò, ô, ö, ç, æ, œ diakritiniais ženklais. Viso – per 150 naujų ženklų vien lotyniško pagrindo abėcėlese. „Autentiška rašyba“ vietoje valstybinės kalbos reikalautų visas jas įvesti į mūsų duomenų bazes, o šalies piliečius priverstinai išmokyti jas vartoti – užrašyti iš klausos ir ištarti perskaičius. Akivaizdu, kad tai būtų pasaulyje nematytas precedentas. A. Kubilius to kol kas nesiūlo, bet siūlydamas tik tris raides sukuria net kelių lygių segregaciją. Šiandien Lietuvos piliečių pasuose egzistuoja absoliuti piliečių lygybė prieš įstatymą – visi piliečiai, nepriklausomai nuo jų tautybės, rašo tik valstybine kalba. Soldes Asics 2017 Taip yra ir beveik visose demokratinėse Vakarų šalyse, o kelios išimtys randamos tik posovietinėse Vidurio Rytų Europos šalyse. adidas zx 700 mujer Priėmus A. air max pas cher Kubiliaus siūlomas pataisas vietoje piliečių lygybės atsirastų kastos. Vienoje atsidurtų tie, kurių pavardėms užrašyti užtenka lietuvių kalbos ir W, Q, X. Kitoje atsidurtų tie, kurių pavardė yra lotyniško pagrindo (dauguma Europos tautų), tačiau joje yra kitų ženklų – bet kuris iš tų daugiau nei 150-ties. nike tn requin Trečioje atsidurtų Lietuvos piliečiai, kurių pavardės yra ne lietuviško pagrindo rašmenimis – tradicinės žydų, totorių, rusų bendrijos, taip pat ir naujai besikuriantys Azijos tautų atstovai (šios šalys turi nusistačiusios transliteracijos į lotyniško pagrindo abėcėlę sistemas ir sėkmingai jomis naudojasi). Viena vertus, atsirastų diskriminacija tarp tautų, priklausomai nuo to, ar gimtoji kalba yra lotyniško ar ne lotyniško pagrindo rašmenimis, ar turi diakritinių ženklų. Kita vertus, atsirastų diskriminacija tarp tos pačios tautos atstovų, priklausomai nuo ženklų jų pavardėje: lenkas su „w“ galėtų rašyti „autentiška forma“, o taip pat lenkas su „ł“ jau negalėtų. Toks chaosas ir nelygybė padėtų išspręsti tikrai nedaugelio šeimų problemas, tačiau būtų garantuotas teisinių skundų prieš Lietuvą šaltinis. Ar Lietuvai reikalinga pačiai kurstyti tautinius neramumus?
Tokiu pagrindu į teismus yra kreipęsi viso labo keliasdešimt asmenų.
Tuo tarpu A. Kubilius su G.
Landsbergiu mėgina šią siaurą išimtį paversti visuotine taisykle, kuria galėtų naudotis tik išrinktųjų tautybių Lietuvos piliečiai. Nejaugi tikimasi, kad piliečiai neskiria juoda nuo balta? TALKOS už valstybinę kalbą projektas niekaip išskirtinai nereglamentuoja užsieniečių, jų sutuoktinių ir vaikų asmenvardžių rašymo jų asmens dokumentuose. Tačiau kadangi TALKOS tikslas buvo pasiūlyti su Konstitucija suderinamą kompromisą asmenvardžių rašybos klausimu, jos siūlymas niekaip neprieštarauja ir neužkerta kelio minimiems asmenims Valstybinės lietuvių kalbos komisijos suteiktos išimties įtvirtinimui teisės aktuose. Daryti tai ar ne, turėtų būti atviros Seimo narių diskusijos ir politinės valios klausimas. Visi fondo pateikti argumentai byloja būtent tokios Konstitucijai neprieštaraujančios išimties užsieniečiams, jų sutuoktiniams ir vaikams naudai, tačiau jokia prasme ne šios išimties pavertimui bendra taisykle, kaip yra pasiūlę I. Šiaulienė, G. Indiana Pacers Kirkilas, o dabar ir 70 parašų surinkęs A. Kubilius. Galiausiai atsiduriame prieš paprastą klausimą: ar prieštaraudami Konstitucijai kursime kalbiniu pagrindu diskriminuojamų piliečių grupes, įteisindami tik tris raides, ar vadovaudamiesi Konstitucija visiems piliečiams sudarysime lygią galimybę vardus ir pavardes su visais reikalingais ne valstybinės kalbos ženklais rašyti ne pagrindiniame puslapyje. Esu tikras, kad turime ir galime laikytis įsipareigojimų visuomenei, girdėti argumentus, gerbti visų lygybę prieš įstatymą ir todėl pasirinksime antrąjį kelią.