Apleistas reabilitacijos centras „Aušveita“
Neries regioniniame parke, šalia Stirnių piliakalnio ir Saidės bei Neries santakos, stūkso apleistas reabilitacijos centras „Aušveita“. Pastatai – nusiaubti, išdaužyti. Atrodo, lyg kas būtų bėgęs nuo karo, čia iki šiol galima rasti daugybę išmėtytų dokumentų su buvusių darbuotojų pavardėmis, asmens kodais. Ne vieną sukrėtimą išgyvenęs centras laukia pardavimo, bet jį stabdo biurokratinės kliūtys.
Neries regioninis parkas savo interneto svetainėje lankytojus kviečia į Saidės pažintinį taką pasigrožėti „akmenuotu Saidės ir Neries upių bučiniu“ bei įkopti į Stirnių piliakalnį, kuriame gyventa jau prieš 1,5 tūkst. metų. Tačiau apie kitokius „paminklus“ pakeliui į šią unikalią vietą neužsimenama. O pro juos pravažiuoti tenka kiekvienam, ketinančiam pasigrožėti gamta.
Mėtosi dokumentai Likus vos keliems šimtams metrų iki pažintinio tako lankytojus pasitinka kelio ženklas su užrašu – Reabilitacijos centras „Aušveita“. Užrašas apipaišytas, tarsi signalizuoja, kad jokio reabilitacijos centro čia rasti nepavyks. Ir išties – didžiulėje teritorijoje stūkso ne vienas pastatas: gyvenamieji korpusai, valgykla, administracinis pastatas ir kt., tačiau visi jie be langų, su menkai beužsidarančiomis durimis, bėgančiais stogais, ne vieno viduje buvę gaisrų, apie tai byloja aprūkusios sienos. Viskas išdaužyta, apdergta, išmėtyta. Dar labiau stebina tai, kad administraciniame pastate viskas likę taip, lyg kažkas skubėjo kuo greičiau iš čia pasprukti: ant grindų mėtosi šūsnys dokumentų. Štai vienas iš jų – darbo sutartis, kuri datuojama 1998 m. vasario 6 d. ir joje įrašyta, kad VšĮ reabilitacijos centro „Aušveita“, esančio Stirnių kaime, Trakų rajone, direktorius Arvydas Navickas priima į darbą Eugenijų Vaitkų (nurodoma pastarojo gimimo data, asmens kodas, asmens dokumento numeris, gyvenamoji vieta). E.Vaitkus buvo priimtas dirbti direktoriaus pavaduotoju ir jam pažadėta du kartus per mėnesį, 8-22 d.d. mokėti darbo užmokestį, kuris 12 proc. mažesnis, nei yra apskaičiuotas įstaigos vadovui.
Panašių dokumentų čia – ne vienas. Ant sienos tebekabo darbuotojų kontaktinių telefonų numeriai, mėtosi teisės aktų rinkiniai, sąsiuviniai, segtuvai. Gyventojams neramu Šalia buvusios sanatorijos gyvenantys žmonės susirūpinę: pastatai neprižiūrimi, sulaukia nepageidaujamų lankytojų, dėl kurių elgesio nesaugiai jaučiais ir jie. „Kasdien kovojame su šiukšles vežančiais, statinius ardančiais, besilinksminančiais subjektais. Pastatai jau antri metai yra perduoti Turto bankui, kuriam visiškai nerūpi – nėra nieko padaryta, kad turtas ir gamta nebūtų niokojami. Maža to, daugiau nei šimtas atdarų kanalizacijos šulinių ir griūvančios struktūros kelia pavojų – ten landžioti eina mažamečiai ir paaugliai“, – 15min pasakojo Stirniuose gyvenanti Giedrė Biržytė.
Sanatorijos istorija – spalvinga. Internete galima rasti duomenų, kad šioje teritorijoje pirmiausia buvo įrengta vaikų vasaros stovykla „Lakštingala“. Ji pastatyta apie 1990-uosius, tačiau laikai, vos atkūrus Nepriklausomybę, buvę nelengvi, tad jau po kelerių metų stovykla susidūrė su finansiniais sunkumais. Tuomet ji virto reabilitacijos centru.
Prie šalia esančio Stirnių piliakalnio galima rasti informacinę lentą, kurioje įrašyta, kad piliakalnį 1995 metais atrado prof. Ričardas Kazlauskas, laiką leidęs būtent sanatorijoje. Lydėjo nesėkmės Tačiau didele sėkme ši vieta pasigirti negali. Skolos apie 2001 metus pradėjo augti ir 2004-ųjų balandį siekė daugiau nei 400 tūkst. Lt (kiek daugiau nei 100 tūkst. eurų). 2005 m. kovo 29 d. buvo nuspręsta centrui kelti bankroto bylą.
Dar po metų reabilitacijos centras „Aušveita“ sulaukia investuotojų, tuometis Vilniaus apskrities viršininkas Gintaras Gibas pasirašo įsakymą dėl viešosios įstaigos dalininkų priėmimo. Dalininkais tapo bendrovės „Elguva“, „Promata“ ir „Vilniaus vandens parkas“. Bankroto byla buvo nutraukta ir vėl prabilta apie šviesią sanatorijos ateitį – žadėta į atnaujinimą investuoti milijonus litų.
2007-ųjų rugpjūtį laikraštis „Lietuvos sveikata“ rašė, kad tuomet pradėjęs dirbti įstaigos direktorius Antanas Sviderskis žadėjo: „Aušveita“ bus reabilitacijos centras, atitinkantis Europos Sąjungos reikalavimus, kad „nebūtų sarmata nei Lietuvos pilietį, nei vokietį ar anglą į jį įsileisti“. Skambiai pristatomi planai netruko subliūkšti. Verslininkai kaltino Vilniaus apskrities administraciją, kuri esą nederino projektų, o dėl to jie negalėję imtis darbų. Pastaroji 2007-ųjų lapkritį vienašališkai nutraukė bendradarbiavimo sutartį, dėl ko verslininkai kreipėsi į teismą. Teismai tęsėsi net iki 2014 m., kai pasiekė Lietuvos Aukščiausiąjį teismą, sutarties nutraukimas pripažintas negaliojančiu. Milijono kyšio istorija Tuo pačiu metu, 2007-ųjų pabaigoje–2008-aisiais, centrą sudrebino dar vienas skandalas, kuriame nuskambėjo ir A.Sviderskio, ir G.Gibą Vilniaus apskrities viršininko poste pakeitusio Alfonso Macaičio pavardės.
„Aušveitą“ valdę verslininkai Alvydas Pocius ir A.Sviderskis kolegą Socialdemokratų partijoje A.Macaitį kaltino kyšio reikalavimu. Ir nemažo – milijono litų (apie 300 tūkst. eurų). Kaip 2008-ųjų vasarį rašė „Lietuvos žinios“, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) tyrė tokių kaltinimų pagrįstumą, nes trys socialdemokratai A.Pocius, A.Sviderskis ir Stanislovas Ladzinskij STT patvirtino, kad prekybos centre „Europa“ 2007-ųjų lapkričio 10–11 dienomis (antradienį arba trečiadienį) sutiko tuometį apskrities viršininką, kuris per pokalbį pareiškė, kad verslininkams rūpimi klausimai dėl „Aušveitos“ bus išspręsti, jei per penkias dienas bus surinktas milijonas litų. STT tyrimą pradėjo iš Generalinės prokuratūros gavusi medžiagą – A.Macaičio prašymą iškelti baudžiamąją bylą dėl šmeižto.
STT išvados buvo palankios A.Macaičiui, nustatyta, kad tuo metu jis atostogavo ir buvo išvykęs iš Lietuvos. A.Macaitis dėl melo kreipėsi į teismą. Teismai sprendė ir dar vieną bylą, susijusią su šia vieta. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2008 m. balandžio 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (kurį vėliau patikslino teisių perėmėjas Valstybės turto fondas (dabar Turto bankas)) atsakovams VšĮ reabilitacijos centrui „Aušveita“, bendrovėms „Promata“, „Vilniaus vandens parkas“, „Elguva“, prašydama, kad įsakymas dėl jų priėmimo dalininkais būtų panaikintas. Lietuvos apeliacinis teismas tokį prašymą 2014 metais atmetė.
Vilniaus apskrities viršininko administracija buvo panaikinta dar 2010 m. 2013-ųjų vasarį, Vilniaus apygardos teismo sprendimu, Sveikatos apsaugos ministerija perėmė „Aušveitos“ savininkės teises ir pareigas. Būtent ministerijos teikimu, Vyriausybė 2016-ųjų rugpjūčio 17 dieną nutarė sutikti, kad „Sveikatos apsaugos ministerija, įgyvendinanti valstybės, kaip viešosios įstaigos reabilitacijos centro „Aušveita“ savininkės, turtines ir neturtines teises ir pareigas, priimtų sprendimą dėl šios įstaigos likvidavimo“. Parduos, tik nežinia, kada Įstaiga likviduota, o jos turtas vis dar niekieno. Turto banko teigimu, „buvęs reabilitacijos centras „Aušveita“ Stirnių kaime, Trakų rajone – palikimas, kurį 2010 metais iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos perėmė buvęs Turto fondas, po reorganizacijos 2015 metais sujungtas su Turto banku“. Objektą sudaro 17 pastatų ir kiemo statiniai (estrada, baseinas, sporto aikštelės, vandens valymo įrenginiai). Bendras visų statinių plotas – 7285 kv. m. „Jau perduodant objektą 2010 metais dokumentuose konstatuota, kad perduodamo turto būklė – bloga, o metams bėgant ji tik blogėjo. Nuolat tenka sandarinti daužomus langus, išlaužtas duris, dengti kanalizacijos šulinius, nes jų metaliniai dangčiai išvogti. Prie pastatų tvirtinamos lentelės, įspėjančios apie draudimą vaikščioti, „stop“ juostos ten taip pat ilgai neužsibūna“, – komentare 15min teigė Turto bankas.
Į Turto banko viešajame aukcione parduodamo turto sąrašą, Vyriausybės nutarimu, buvusio reabilitacijos centro statiniai Stirnių kaime įtraukti nuo 2015 metų vasario 11 dienos. Objektas rengiamas parduoti, tačiau vis dar nepaskelbta, kad jis bus parduodamas: kilo problemų patikėjimo teisę į dalį sklypo (jo bendras plotas – daugiau nei 20 hektarų) perimant iš Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT). „Kadangi šiame sklype yra privatizuotas gyvenamasis namas, į sklypą patenka valstybinės reikšmės miško plotai, Valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, Miško parkai, Neries regioninio parko Rekreacinio prioriteto zona, Saidės hidrografinio draustinio Konservacinė funkcinio prioriteto zona ir Stirnių piliakalnio teritorijos dalis, turi būti parengtas žemės sklypo planas su sklype esantiems statiniams priskirtomis žemės sklypo dalimis“, – problemas dėsto Turto bankas. Iš NŽT perėmus žemės sklypo dalį, reikalingą eksploatuoti Turto banko patikėjimo teise valdomiems statiniams, bus atliktas turto vertinimas ir surengtas viešas objekto pardavimo aukcionas. Jeigu bus dar ką pardavinėti.
Violeta Grigaliūnaitė,
15min.lt žurnalistė
Giedrės Biržytės nuotr.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/vaizdingame-traku-rajono-kampelyje-esantis-reabilitacijos-centras-lyg-po-karo-973-795442
