Regbio federacijai, pavieniams menininkams, viešosioms įstaigoms, automobilių sporto klubams – dešimtys tūkstančių Lietuvos pašto eurų. Skyrius kaimuose dėl taupumo uždarinėjantis Lietuvos paštas pastaraisiais metais dosniai žarstydavo paramą privatiems asmenims ir organizacijomis. Valstybei priklausanti bendrovė atsisako paviešinti paramos gavėjų sąrašą net ir po susisiekimo ministro Roko Masiulio raginimo.
Paštas šią savaitę paskelbė, kai kaimuose esančių skyrių dienos suskaičiuotos. Bus uždaryta per 300 skyrių, kuriuos išlaikyti per didelė našta. Juos esą turėtų pakeisti ateities laiškininkai. Tačiau valstybei priklausanti bendrovė po konfidencialumo skraiste dosniai dalina paramą su paštu nesusijusioms organizacijoms. Paramos gavėjai – įslaptinti 15min skaičiavimu, per 2012-2015 metus Lietuvos paštas tokiai paramai skyrė daugiau nei pusę milijono eurų. Vien tik Lietuvos regbio federacijai paštas kasmet skiria po 30-40 tūkstančių eurų. 2015 metais Lietuvos paštas paramai išleido 140 tūkstančių eurų, panašiai tiek ir 2014-aisiais. O štai 2012 metais – apie 180 tūkstančių eurų. 15min gavo sąrašą paramos gavėjų, kuriems Lietuvos paštas skyrė tūkstančius eurų. Dokumentas pažymėtas grifu Konfidencialu. Lietuvos pašto atstovas spaudai Tomas Bašarovas atskleidė, kad „dvišalėse paramos sutartyse yra numatyta, kad jose esanti informacija yra konfidenciali“. Lietuvos paštas remia ir skulptūrų bei monumentų statybas. Pavyzdžiui, įvairiai vertinamo menininko Tado Gutausko projektui „Lietuvos skydas“ skirta 4 tūkstančiai eurų, 14 tūkstančių eurų parama skirta skulptūros „Lozoriau, kelkis“ pastatymui. Jos atidengime šalia Santariškių klinikų dalyvavo ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė. Beje, paštas ne kartą rėmė įvairias prezidentės inicijuotas programas. Šalies vadovė nėra kėlusi Lietuvos pašto vadovų atsakomybės klausimo.
Nuo Nacionalinio diktanto iki mokinių klubo
Nacionalinis diktantas – brangus malonumas. Toks įspūdis susidaro matant, kiek Lietuvos paštas skyrė paramos VšĮ Pilietinės minties institutui už Nacionalinio diktanto konkurso organizavimą.
Vien tik praėjusiais metais tam Lietuvos paštas skyrė 35 tūkstančius eurų. 2015 metais tam skirta 21 tūkstantis eurų. Apskritai, praėjusiais metais Lietuvos paštas ženklią paramą skyrė įvairioms viešosioms įstaigoms. Pavyzdžiu, džiazo atlikėjo Kęstučio Vaiginio įstaigai „Intellectual Art“ skirta 10 tūkstančių eurų, 12 tūkstančių eurų paremtas VšĮ „Tarptautinis maratonas“, 14 tūkstančių eurų skirta Lietuvių kino akademijai. Labdaros ir paramos fondas „VU profesoriaus Algimanto Marcinkevičiaus mokinių klubas“ per 14 tūkstančių eurų gavo už „Lietuvos ir Lenkijos gerų santykių plėtojimą“. Vienas didžiausių regbio rėmėjų Nežinia, ką turi bendra Lietuvos paštas ir regbis, tačiau šios sporto šakos rėmėjas Lietuvoje yra būtent valstybei priklausanti bendrovė. Paremtų projektų sąraše dažnai kartojasi eilutė „Regbio populiarinimui Lietuvoje“.
Tokiu būdu remta Lietuvos regbio federacija. Pavyzdžiui, 2013 metais paštas federacijai skyrė per 40 tūkstančių eurų.
Panaši parama buvo suteikta ir 2014-aisiais, ir 2015 metais, ir 2016 metais. Šalia suteiktos paramos paaiškinama, kad pinigai skirti „regbio populiarinimui Lietuvoje, įtraukiant bendruomenes“.
Lojalusis B. Vanago rėmėjas
Be Lietuvos pašto paramos neapsiėjo ir automobilių sportas. Žiemos lenktynėms „Halls Winter Rally“, kurias organizuoja Benedikto Vanago Nacionalinis automobilių klubas, vien tik 2013 metais skirta 26 tūkstančiai eurų. Lietuvos paštas kasmet po 14 tūkstančių eurų paremia ir Benedikto Vanago dalyvavimą Dakaro lenktynėse. Žinomas lenktynininkas dažnai dalyvauja Lietuvos pašto oficialiuose renginiuose, pavyzdžiui, Logistikos centro atidaryme.
Tačiau parama kitiems Dakare dalyvaujantiems lietuvių lenktynininkams neskiriama.
Beje, 2013 metais paštas skyrė 14 tūkstančių eurų ir skandalingam paramos projektui „Pirk dramblį“, kurį tebetiria teisėsauga, įtarianti, kad šis projektas buvo skirtas partijai „Tvarka ir teisingumas“ bei jos tuomečiam lyderiui Rolandui Paksui išreklamuoti, o jį rengiant buvo naudojamos korupcinės schemos. Paramos gavėjų paviešinti kol kas negali Paremtųjų sąraše – ir daugiau privačių asmenų ir organizacijų. Tačiau Lietuvos paštas atsisako viešinti šį sąrašą, kaip tai padarė „Lietuvos geležinkeliai“. „Šiuo metu konkretizuoti paramos gavėjams skirtą paramą negalime dėl prisiimtų įsipareigojimų paramos gavėjų atžvilgiu. Dvišalėse paramos/ bendradarbiavimo sutartyse yra numatyta, kad jose esanti informacija yra konfidenciali, kas reiškia, kad ji negali būti atskleista tretiesiems asmenims, išskyrus teisės aktų numatytas išimtis“, – teigiama 15min atsiųstame Lietuvos pašto atstovo spaudai Tomo Bašarovo komentare.
Tiesa, teigiama, kad paštas kreipėsi į paramos gavėjus, prašydamas sutikimo paviešinti gavėjus ir jiems skirtą paramą. „Ši informacija artimiausiu metu bus paviešinta visuomenei“, – teigiama komentare. Beje, susisiekimo ministras Rokas Masiulis trečiadienį savo feisbuko paskyroje pasidžiaugė „Lietuvos geležinkelių“ atvirumu ir teigė tikįs, kad tuo pačiu paseks ir kitos įmonės. Lietuvos paštas patenka į Susisiekimo ministerijos globą.
„Ministrui pakaktų pareikalauti, kad rėmėjų sąrašas būtų paviešintas“, – pastebėjo Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė. Ministras per savo patarėją Vytautę Šmaižytę perdavė: „Lietuvos paštas patikino, kad pateiks viešai savo paramos gavėjus, kai tik gaus pastarųjų sutikimą dėl informacijos apie jiems skirtą paramą paviešinimo“. Lietuvos paštas nedetalizuoja, kokiais kriterijai skirsto paramą. Tačiau bendrovės Korporatyvinių reikalų departamento direktorė Rasa Kruopaitė-Lalienė Susisiekimo ministeriją ir Seimo Audito komitetą laiške patikino, kad „vertinant prašymus teikti finansinę paramą, vadovaujamasi Bendrovės strategija, jos puoselėjamu įvaizdžiu ir reputacija bei vykdoma veikla“. Paramą skirstė neskaidriai Valstybės įmonės 2011-2016 metais paramą skirstė neskaidriai, trečiadienį pareiškė Seimo Audito komitetas. Jo manymu, įmonės turėtų nesidangstyti konfidencialumo skraiste ir paviešinti, kiek ir kam skyrė lėšų. Komiteto vadovė konservatorė I.Šimonytė, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad suteiktą paramą slepia ne visos valstybės įmonės, o tik kelios.
Pasak jos, komitetas turi informacijos, kad kai kurios įmonės paramą skyrė, nors dirbo nuostolingai, o kitos tam nukreipė 30-70 proc. pelno. „Tada kyla klausimas, kas mokės į biudžetą dividendus?“ – komiteto posėdyje piktinosi I.Šimonytė. Siūloma, kad valstybei priklausančios įmonės ir bendrovės paramą skirtų per specialiai tam įkurtą bendrą fondą.
Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/kaimus-be-skyriu-paliekantis-lietuvos-pastas-paramai-istaske-puse-milijono-euru-663-746286
