Trakų kultūros rūmai
Š. m. rugsėjo mėn. Trakų r. savivaldybės partneriai KIP „Architektūros centras“ ir rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba, LR Kultūros ministerija, Trakų kultūros rūmai ruošia trakiečiams Trakų kultūros rūmų ir jų prieigų sutvarkymą. Susitikimuose su gyventojais dalyvavo ir Kovo 11-osios akto signataras Romualdas RUDZYS. „Trakų žemė“ pateikė jam keletą klausimų, norėdama išgirsti jo komentarą.
Kam prireikė „sutvarkyti“ Trakų kultūros rūmus ir jų prieigas? Ar nėra Trakuose kitų skubių statybų arba, kaip pasakyta, kitų „konversijų“? Kodėl normaliai funkcionuojančius kultūros rūmus ir jų aplinką prireikė sutvarkyti?
Prie žodžių „sutvarkyti“ Trakų kultūros rūmus (vadinkime juos tiesiog Rūmais) nedėčiau kabučių. Nenoriu teigti, kad juos reikia pertvarkyti būtent čia ir dabar, tačiau jau sveikintinas ketinimas tam tinkamai pasirengti, ypač laiku ir kokybiškai paruošti bei suderinti su institucijomis projektinius pasiūlymus iš dabar pateiktų (nebūtinai tik iš jų – gali būti ir daugiau), techninius ir darbo projektus, parengti ir pateikti investicijų paraiškas struktūrinei paramai, įtikinant jos skirstytojus (ministerijas, agentūras), gauti.
Trakai yra tvarkomi, remiantis Trakų r. savivaldybės tarybos tvirtinamu Strateginės veiklos planu. Skubios statybos, nebent išskyrus prie miesto „Rogatkės“ prisišliejusį turgelį, deja, nesukelia nei teigiamos gyvenimo kokybės, nei malonių pojūčių stebint istorinį-kultūrinį kraštovaizdį.
Dabar Rūmus supanti aplinka yra daugiau atgrasanti nei normaliai funkcionuojanti, juose žmoniškosios pastangos niekaip neatstoja fizinės šilumos ir jaukumo stygiaus.
Jūs dalyvavote svarstymuose dėl Trakų kultūros rūmų ir jų prieigų sutvarkymo. Ar girdėjote, kiek šie svarstymai ir projektas kainuos savivaldybei? Žinome, kad organizatoriai gavo 17 tūkst. EUR iš Lietuvos kultūros tarybos. Kiek prie šio svarstymo prisidėjo Trakų r. savivaldybė ir LR kultūros ministerija?
Nesidomėjau, kiek kainuos ketverių jaunų (kūrybingų) brigadų, pavadintų „dirbtuvėmis“, išlaikymas. Juolab, kad daugiausia lėšų tam skiria Lietuvos kultūros taryba, gal prisidės ir LR kultūros ministerija. Man patiko šių žmonių entuziazmas, kūrybiškumas, drąsūs ir kartu kontroversiški siūlymai – net iki Rūmų sulyginimo su žeme (šiai minčiai negalėčiau pritarti vien dėl nostalgijos).
Žymiai daugiau dėmesio skirčiau pasiūlymams parengti užduotį: teko girdėti rengėjų replikas, pavyzdžiui, kad savivaldybė nenumatė, kaip išspręsti automobilių stovėjimo problemą, kaip įjungtų gretimo daugiabučio namo (Gėlių g. 5) teritoriją į patrauklų ir gyventojams, ir Rūmų viešosios erdvės prieigoms bei malonų atvykstantiems siūlymų kompleksą (patikėkite, artimiausią dešimtmetį „atvykėlių“ automobiliai dar bus grūdami į namų kiemus).
Juk kūrybinių dirbtuvių projekto „juodraštis“ galėjo būti pateiktas viešai, palaukiant vieną kitą savaitę gyventojų, savivaldybės bendruomenių nuomonės.
Kultūros rūmų konversija, mano nuomone, galėtų kainuoti apie 3 mln. EUR ir verta jos imtis, jeigu būtų pasirūpinta bent 60–80 procentų ES ir LR Vyriausybės finansine parama. Pavyzdžiui, mūsų kaimynai –
Elektrėnai – prieš keletą metų prie savo rūmų „pridūrė“ beveik 3 mln. litų (beveik 1 mln. EUR) kainavusią modernią, erdvią biblioteką. Apsilankius joje pamačiau entuziastingai „Protų mūšiui“ besiruošiančius skaitytojus, o jaunieji gyventojai 3D spausdintuvu gaminosi originalius dalykėlius iš plastiko.
Kaip Jūs manote, koks šio projekto, dar vadinamo „konversija“, ateitis? Prisimenate iš Reinės atvykusius aukštosios mokyklos studentus, kurie buvo suprojektavę ir pateikę vieną projektą, skirtą sutvarkyti centre esantį Trakų parką?
Rūmų modernizavimas, jų funkcijų pertvarkymas, pakankamas erdvių sukūrimas (buvo siūlymas įrengti erdvę, kurioje lankytojas per stiklo sieną „kiaurai“ matytų Totoriškių ežero bangavimą), man regis, tai – viena svarbiausių Rūmų ateities, kultūrinės ir socialinės veiklos konversijų; uždavinys jų išlikimui ateityje.
Ar mums, trakiečiams, miesto svečiams, rūpės Rūmai tik dėl 10–13 tūkst. EUR gaunamo metinio nuomos mokesčio už avalynės taisyklą ar vairuotojų parengimą? Ar užsuksime į Rūmus tik iš reikalo rinkimų balsavimo proga ir kuo greičiau juos paliksime, kad neperšaltume?
Rūmų šildymo ir kondicionavimo sistemos, regis, dar nuo 1990-ųjų yra paveiktos sovietų blokados ir iki šiol ji dar išlikusi neatšaukta.
Mus neišvengiamai galėtų jaudinti kultūrinė ir socialinė veikla Rūmuose, jų prieigose (su atviru amfiteatru ant Totoriškių ežero kranto). Gal tai „užkabintų“ apsilankyti Rūmuose tiek vietinius, tiek atvykėlius?
Rūmuose svarbų vaidmenį atlieka teatrinė veikla – puoselėjamos Trakų karališkojo teatro tradicijos, yra vystoma tiek jaunimo, tiek pagyvenusių žmonių kolektyvų bendrystė, skiriamas dėmesys jų tobulėjimui.
Iš pasiūlytų darbų vienareikšmiai pritariu variantui, kuriame išsaugoma teatro „karališkoji dvasia“ su aukšta esama dekoracijų rampa. Antrindamas architektės Giedrės Filipavičienės minčiai, noriu pridurti, kad tai yra svarbi Rūmų salės vertybė.
Iš kitų dirbtuvių autorių siūlymų pritarčiau pasiūlymui įrengti jau prieš tai minėtą perregimą erdvę stebėti Totoriškių ežero bangavimą bei sukurti vietą, kurioje būtų teatras su beveik ežero krantą pasiekiančia scena. Tačiau svarbu išmintingai suderinti esamą (gal vieno seniausių Trakuose daugiabučio) kaimynystę ir prieplauką (dirbtinę salą)) su valtimis ar vandens dviračiais. Prieplaukoje būtų galima sukalti / sugręžti 10–12 plieno vamzdžius po 100 m gylio, kur sumontuotume „vanduo-vanduo“ šilumos siurblius ir kartu su pripildytais „oras-vanduo“ šilumos siurbliais bei saulės kolektoriais, neatsisakant šilumos energijos ir iš centralizuoto tinklo, panaudotume juos Rūmų šildymui ir kondicionavimui – tokiu būdu pagaliau nutrauktume lankytojams nusibodusią Rūmų šildymo „blokadą“.
Kiekviena „konversija“ – tai yra, daugiau ar mažiau, statinių griovimas. Kaip Jūs manote, ar neatsiras dar vienas nebaigtas statyti pastatas Trakų miesto centre? Juk turime apleistą Trakų internatą, kino teatrą, buvusį „rajkomą“, socialinių būstų statybą Veterinarijos gatvėje.
Rūmų salė turi neblogą akustiką su tam pritaikyta stogo konstrukcija bei prieš tai jau minėtas dekoracijas. Visa tai tikrai yra verta konversijos, o ne griovimo. Nelabai žinau, ar mūsų kaimynystėje, vertinant ir Rytų Lietuvos tradicijas, įvairiakalbį lankytoją, yra panašių teatrinei veiklai skirtų salių.
Šiuo metu vyksta balsavimas už pateiktą konkretų variantą. Mano nuomone, reikėtų rinktis iš kelių originalių pasiūlymų. Dabar nėra paliktas netgi 5-asis langelis („nepritariu“).
Prie esamų Rūmų tiesiog fiziškai neužtenka erdvės socialiniams-kultūriniams renginiams (rudens gėrybių turgelis, įvairūs šventiniai minėjimai ar koncertai, kino demonstravimas ar pan.). O trūkstamos erdvės problemą galima išspręsti ne griaunant Rūmus, o erdvę tarp rekonstruotinų Rūmų ir „Senukų“ (kartu su esama (visai dienai „užimama“ automobilių stovėjimo aikštele)) pertvarkyti į aikštės formos aikštę, teikiant prioritetą kultūros, istorijos propagavimo tikslams, ją uždarant (apvažiuojant) miesto svarbių renginių metu. „Senukų“ pastatas, paliekant 3–5m. praėjimą, galėtų būti „uždengtas“, atgaivinant 2–3 istorinių pastatų grupę” su biblioteka ir konferencijų sale. Čia gražiai tilptų biblioteka su nedideliu verslo centru konferencijoms, taip pat ir požeminis 150–200 vietų garažas lengviesiems automobiliams.
Trakiečiams ir svečiams skirto didesnio renginio metu Vytauto gatvė nuo cerkvės iki įvažiavimo į Mindaugo gatvę būtų paverčiama arba kultūros, meno, viešosios erdvės aikšte, arba Hanzos prekybininkų, derybininkų, skanautojų ar šiaip žioplinėjančių praeivių susibūrimo vieta.
Beje, mūsų miesto partnerio Reinės senamiestyje įrengtos 5 požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, o Trakų vardo aikštė pasiekiama vos už 2 sankryžų.
Trakų kino teatro, „rajkomo“, internato griuvėsius turime todėl, kad pradžioje itin skubėta juos parduoti, po to net nebandyta galvoti, kokios tų pastatų konversijų galimybės, sąlygos, finansavimo garantijos, viešos ar privačios partnerystės principų taikymas.
Noriu tikėti, kad su Rūmų konversija elgiamės atvirkščiai.
Trakų internato pastato konversija: išlupti langai, pastatas tovi tuščias
Trakų kultūros rūmų konversija domėjosi (iš dešinės) Kovo 11-osios akto signataras Romualdas Rudzys, Trakų seniūnijos bendruomenės „Santalka“ pirmininkė Nijolė Dočkuvienė, dailės studijos suaugusiesiems vadovė Edita Tamulytė
Kalbėjosi Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ ir
Juozas VERCINKEVIČIUS
Autorių nuotr.
