Liepos 9-ąją, estafetę perėmusi iš praėjusių metų, Trakuose baigėsi XIV-oji kasmetinė tarptautinė karaimų kalbos ir kultūros stovykla.
Prieš 440 metų – 1576 metais – Trakuose buvo pastatyta pirmoji karaimų bendruomenės mokykla, skirta religijos mokslams. Mokykla veikė prie karaimų šventovės kenesos, tačiau joje buvo mokoma ir gimtosios karaimų kalbos, priklausančios tiurkų kalbų šeimai. Nors ji veikė keturis šimtmečius, bet XX a. dėl istorijos kataklizmų buvo patyrusi įvairių skaudžių smūgių, kol galiausiai 1940 m. buvo uždaryta. Nuo tada iki šių dienų palaipsniui silpo ir karaimų kalbos vartojimas, mažėjo ja kalbančių žmonių skaičius. Tragišką padėtį buvo mėginta taisyti sovietmečiu mokant vaikus nelegaliai. Tam ypač daug pastangų dėjo vyresnysis dvasininkas ir Lietuvos karaimų religinės bendruomenės pirmininkas Mykolas Firkovičius (1924–2000), kurio dėka nuo 1988 m., prasidėjus Sąjūdžiui, ir ypač po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo susidarius palankesnėms sąlygoms tautinei kultūrai gaivinti, karaimų kalbos pamokos tapo atviros ir legalios. Jis parašė ir pirmąjį karaimų kalbos vadovėlį.
Naujas karaimų kalbos mokymosi laikotarpis prasidėjo prieš keturiolika metų, kai imta kasmet rengti tarptautines kalbos stovyklas, kurios atlieka nepaprastai svarbų bendruomenės lavinimo, vienijimo ir tuo pačiu stiprinimo vaidmenį. Šįmet į stovyklą, kaip paprastai, suvažiavo karaimai, gyvenantys šešiose valstybėse. Svarbu, kad šios stovyklos rengiamos Trakuose, nes tik Lietuvoje karaimų kalba, Unesco įtraukta į nykstančių kalbų sąrašą, dar yra gyva, nors ja kalbančių žmonių likę nebedaug. Tačiau reikšminga, kad netrūksta entuziastų, norinčių išsaugoti tautinį tapatumą ir gimtąją kalbą kaip vieną svarbiausių jos elementų.
Apie karaimų kalbos mokymosi svarbą tėvų namuose ir kalbant su draugais išraiškingai baigiamajame stovyklos susirinkime kalbėjo Lenkijos karaimų religinės bendruomenės pirmininkas prof. Šymonas Pileckis, prisiminęs kaip pats tarpukariu lankė karaimų kalbos mokyklą, veikusią tame pačiame pastate.
Mokytis kalbos, kurios kasdien negirdi nei namie, nei gatvėje, kurios nevartosi nei savo profesinėje veikloje, keblu. Todėl šių metų XIV-osios tarptautinės karaimų kalbos stovyklos organizatoriai – Lietuvos karaimų kultūros bendrija – nusprendė pakeisti jos vyksmo pobūdį. Kaip buvo pažymėta Bendrijos pirmininkės Karinos Firkavičiūtės pranešime, „šių metų stovyklos projektas atsako į naują iššūkį – karaimų tradicijų, kultūros paveldo ir jo vertybių išlaikymas besikeičiančiomis karaimų bendruomenės gyvenimo sąlygomis, t. y. globalaus ir pasaulietiško pasaulio kontekste, irstant tradicinėms šeimos ir bendruomenės sampratoms, formuojantis naujiems individualumo poreikiams ir pan. Tad visas renginys bus naujos formos, turės daugiau žaidybinių elementų, kalbos bus mokomasi ją vartojant įvairiose konkrečiose teminėse situacijose“.
Atsižvelgdama į tai, kad karaimų kultūra mažai žinoma ir Lietuvos gyventojams, ir juo labiau Trakus gausiai lankantiems užsienio turistams, organizatoriai į šių metų programą įtraukė ne tik pačiai bendruomenei skirtų renginių, bet ir nusprendė „atverti“ karaimų kultūros elementus keliuose visuomenei skirtuose renginiuose.
Pažiūrėjus į stovyklos programą, matyti, kad mokomoji dalis pirmiausia buvo orientuota į jaunąją kartą. Vaikus (iki 9 m.) mokė Kotryna Rajeckaitė, o sporto užsiėmimus jiems rengė iš Varšuvos atvykęs Šymon Firkovič. Vyresnįjį jaunimą (iki 18 m.) lavino Eugenija Ešvovičiūtė ir Severina Špakovska. Jos taip pat surengė ir „proto mūšį“, kuriame gausiai dalyvavo visi norintys, nepriklausomai nuo amžiaus. Norėdami teisingai atsakyti į klausimus, dalyviai, burtų keliu suskirstyti į šešias grupes, turėjo pasitelkti bendrą išprusimą, istorijos, muzikos, kultūros žinias. Nebuvo paprasta, bet smagu. Tiems, kurie jau buvo mokęsi karaimų kalbos, Karina Firkavičiūtė parengė aštuonias pamokėles raštu, kad, atsakant į klausimus ar papildant sakinius pasirinktais žodžiais, galima būtų pasitikrinti ar praplėsti gautas žinias. Pasitikrinimui, ar teisingai atlikti uždaviniai, ji taip pat parengė atskirus lakštus su atsakymais. Tad ir šis kalbos mokymosi būdas nestokojo žaidybinio elemento, o gautą medžiagą kiekvienas galėjo pasiimti su savimi, kad namuose pakartotų tai, ką išmoko tokiu paprastu, bet įsimintinu būdu.
Mokyklos dalyviams taip pat buvo surengta pažintinė išvyka į Molėtų observatoriją, į Vilnių, boulingo žaidynės Trasalyje. Kad praėjusių metų stovyklos nebūtų pamirštos, Kotryna Rajeckaitė sujungė įspūdingiausių akimirkų įrašus į vieną filmuką ir jį pademonstravo mokyklos atidaryme bei uždaryme.
Liepos 6 d. mokykloje buvo iškilmingai pažymėta Valstybės (Lietuvos Karaliaus diena. Iš ryto kenesoje vykstančių pamaldų metu buvo aukota tradicinė malda už valstybę, o nuo 10 iki 16 val. karaimų mokyklos pastate buvo surengta atvirų durų diena, į kurią kvietė spalvingi visame mieste iškabinti skelbimai. Čia galima buvo nusifotografuoti apsirengus karaimų tautinį kostiumą, įsigyti karaimų rankdirbystės meistrų pagamintų ar čia pat gaminamų dirbinių, papuošalų, akvarelių su Trakų pilies vaizdais. Juos demonstravo Margarita Rajeckienė su dukromis Beata ir Kotryna, Nadiežda Zajončkovska, Ana Dombkovska iš Varšuvos, trakiečių Babadžanų šeima, dabar gyvenanti Kryme. Ypatingai pamaloninti buvo smalyžiai, nes tautiniais drabužiais apsirengusios merginos jau prie įėjimo vaišino visus ypatingo skonio karaimiška chalva, kurią čia pat gamino Tatjana ir Vladimiras Maškievičiai. Chalvos gaminimu ypač susidomėjo ir mus savo apsilankymu pagerbusi Trakų r. savivaldybės merė Edita Rudelienė. Ji taip pat nusifotogtafavo su karaimišku tautiniu kostiumu. Atvirų durų renginius atėjo apžiūrėti ir Trakų miesto seniūnas Kęstutis Vilkauskas, kuriam taip pat labai tiko karaimų drabužis.
Liepos 7 d. Trakų Salos pilies Didžiojoje menėje buvo surengti trys pusvalandžio trukmės pristatymai pilies lankytojams rusų, lenkų ir anglų kalbomis. Apie karaimų istoriją Lietuvoje pasakojo Eugenija Ešvovičiūtė ir Severina Špakovska. Merginos taip pat labai išradingai ir žaismingai mokė susirinkusius kelių karaimiškų frazių. Ypač didelį estetinį pasitenkinimą lankytojams suteikė Lietuvos karaimų jaunimo šokių ansamblio „Birlik“ (Vienybė) ir Lenkijoje gyvenančių karaimų jaunimo šokių ansamblio „Dostlar‘ (Draugai) pasirodymas. Tai puikus šokėjų ir jų vadovių Inos Lavrinovič, Anos Maleckajos (Trakai) bei Violetos Firkovič (Varšuva) įnašas į renginį.
Abu ansambliai taip pat šoko baigiamajame koncerte Trakų kultūros namuose. Be jų koncerte mažieji artistai karaimų kalba suvaidino intermediją „Pagrandukas“, o vyresnieji – taip pat karaimiškai – savo pačių sukurtą vodevilį „Naujienos“. Šiuose spektakliuose dalyvavo visi mokyklos lankytojai. Juos režisavo Severina Špakovska ir Kotryna Rajeckaitė, o dekoracijas, kaip paprastai, pagamino broliai Garis ir Vladimiras Babadžanai. Į baigiamąjį koncertą atvykusi Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės direktorė Vida Montvydaitė „už pastangas, nenuilstamą darbą ir indėlį organizuojant XIV tarptautinę karaimų kalbos ir kultūros stovyklą, už karaimų tradicijų sklaidą ir pastangas perduoti istorinį karaimų palikimą ateities kartoms“ įteikė stovyklos rengėjams Karinai Firkavičiūtei, Irinai Abragamovič, Dmitrijui Jutkevičiui, Zenonui Firkovič, Jevgenijai Ešvovičiūtei ir Severinai Špakovskai Departamento padėkos raštus. Padėkos rašte taip pat pažymima, kad „ didžiausias Lietuvos karaimų renginys sukviečia visus, besidominčius karaimika, išsamiau susipažinti su Lietuvos karaimų kultūra ir jos istorija, plėtoti karaimų kalbos studijas“.
Baigiamajame koncerte karaimiškai, lietuviškai ir rusiškai kalbėjusi Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė dr. doc. Karina Firkavičiūtė pabrėžė, kad Trakų tarptautinė vasaros karaimų kalbos ir kultūros stovykla – tai laikas, kai Lietuvoje gyvenantys ir iš įvairių valstybių atvykę karaimai pasineria į savo tautos istoriją, į tik Lietuvoje dar gyvai skambančios gimtosios kalbos garsus, patiria bendravimo su tautiečiais džiaugsmą ir malonumą. Ji taip pat pažymėjo, kad aukščiau minėtas organizatorių kolektyvas rengdamas programą dirbo pusę metų, tačiau jų darbas nebūtų toks sėkmingas, jei nebūtų paremtas visų dalyvių entuziazmu ir noru aktyviai veikti. Kita vertus, vien entuziazmo sėkmingai mokyklos veiklai nepakaktų, jei nebūtų apčiuopiamos įvairių organizacijų paramos. Finansinę paramą suteikė Tautinių mažumų departamentas ir Trakų r. savivaldybė. Karina Firkavičiūtė padėkojo visiems rėmėjams ir partneriams ir įteikė Lietuvos karaimų kultūros bendrijos padėkos raštą Trakų r. savivaldybės merei Editai Rudelienei, kuri dalyvavo baigiamajame koncerte ir, kreipdamasi į auditoriją, pabrėžė, jog Trakai didžiuojasi turį Lietuvoje didžiausią karaimų bendruomenę ir jos įnašu į ilgametę miesto kultūros raidą. Taip pat padėkos raštai įteikti Trakų istorijos muziejui, Trakų kultūros namams, Lietuvos karaimų religinei bendruomenei bei komerciniams rėmėjams restoranui „Kybynlar“ ir kavinei „Kiubetė“.
XIV-oji mokykla perdavė estafetę ateinantiems metams.
Dr. Halina KOBECKAITĖ
