Rugsėjo 10 d. 16 val. Trakų viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta žymaus karaimų dvasininko, Trakų hazano Simono Firkovičiaus knyga „Buvo tokia diena…“. Apie karaimų vyriausią dvasininką Simoną Firkovičių ir apie jo knygos atsiradimo aplinkybes bei jos turinį kalbėjo knygos sudarytoja dr. Halina Kobeckaitė ir poezijos vertėja į lietuvių kalbą doc. dr. Regina Venckutė.
Trakų viešoji biblioteka tęsia tradicijas ir mielai kviečia į susitikimus su knygas išleidusiais trakiečiais. Liepos 29 d. Trakuose karaimų mokykloje (Midraš) dr. Halina Kobeckaitė kartu su dukra dr. Karina Firkavičiūte pristatė savo išleistą naujausią knygą „Buvo tokia diena…“ (apie tai plačiau skaitykite „Trakų žemė“ 2015 m. Nr. 30 (873), p. 1–3.). O jau rugsėjo 10 d. ji kartu su Vilniaus universiteto Baltistikos katedros doc. dr. Regina Venckute atskubėjo pristatyti knygą plačiajai Trakų miesto auditorijai.
Renginį pradėjo Trakų viešosios bibliotekos renginių organizatorė Irena Jocienė, pristatydama susirinkusiems Simoną Firkovičių kaip karaimų dvasinį vadovą, kurio dėka karaimų tauta išsaugojo savo tautinį tapatumą. Beveik 60 metų eidamas šias pareigas, S. Firkovičius nuolat rūpinosi karaimų kalbos grynumu, buvo jos puoselėtojas, švietėjas, folkloristas, rašė eilėraščius, pjeses. Poetinis S. Firkovičiaus palikimas gana didelis ir įvairus.
Nuo poezijos iki spektaklių ir publicistikos
Ambasadorė dr. Halina Kobeckaitė padėkojo visiems susirinkusiems. Teigė, nesitikėjusi, kad tiek Trakų gyventojų ateis. Pradėdama kalbėti apie Simoną Firkovičių, K. Kobeckaitė pirmiausia trumpai pristatė jo biografijos detalės: kada tapo karaimų dvasininku, kur mokėsi ir kuo svarbus jo indėlis karaimų kultūrai ir istorijai. Po to susirinkusiesiems buvo trumpai pristatytas išleistos knygos turinys. Visų pirma, knygoje yra atrinkti 108 Simono Firkovičiaus eilėraščiai. Knygoje perspausdinami tiek į rinktines „Karaj jyrlary“ („Karaimų dainos“) ir „Čypčychlej učma Trochka“ („Į Trakus paukščiu plasnosiu“) patekę, tiek niekur kitur nespausdinti Simono Firkovičiaus eilėraščiai su vertimais į lietuvių kalbą, taip pat poetiniai vertimai iš lenkų, rusų ir lietuvių kalbų. Dėl ribotos knygos apimties joje nerasime Aleksandro Puškino poemos „Bachčisarajaus fontanas“ vertimo. Tačiau H. Kobeckaitė pabrėžė, kad eilėraščiai – tai ne visa Simono Firkovičiaus kūryba: tarpukariu per visas karaimų šventes buvo vaidinamos jo ir kitų poetų parašytos šmaikščios intermedijos, vodeviliai ir pjesės. Šiai knygai buvo atrinktos trys pjesės ir keturios intermedijos. Simonas Firkovičius buvo ne tik dvasininkas, bet ir aktyvus visuomenės veikėjas, publicistas. Aktyviai dalyvavo Karaimų kultūros ir istorijos bičiulių draugijos darbe, ypač rūpinosi gimtosios kalbos išsaugojimu. Šioje knygoje spausdinami dviejų jo pranešimų, pasakytų Draugijos posėdžiuose 1935 ir 1938 metais ir publikuotų žurnale „Myśl Karaimska“ („Karaimų mintis“) , vertimai į lietuvių kalbą.
Taip pat knygoje rasite keturias Simono Firkovičiaus sukurtas raudas bei jo atminimui sukurtą Simono Kobecko raudą.
Doc. dr. Regina Venckutė papasakojo, kodėl ji panoro prisidėti prie šios knygos paruošimo spaudai. Ji prisiminė savo mokyklos laikus, kai su klase atvažiavo į Trakus. Sakė, kad ją sužavėjo tuometinė ne „pelėsiais ir kerpėm apaugus“ Trakų pilis, o išgirsta karaimų merginos daina. Nors ji nieko nesuprato karaimiškai, tačiau karaimų kalba jai pasirodė labai melodinga. Šio darbo ją paskatino imtis ir Simono Firkovičiaus poezijos žavesys – joje atsiveria išminties ir gyvenimo horizontai. Ir jis rašė apie tai ne tik rimtai – mėgo nuspalvinti savo kūrybą humoru.
Pristatymo metu renginių organizatorė I. Jocienė, ir abi pranešėjos perskaitė labiausiai patikusias eiles iš Simono Firkovičiaus kūrybos. Galėjome išgirsti originalą ir jo vertimą į lietuvių kalbą ir palyginti žodžių sąskambį. Taip pat H. Kobeckaitė pabrėžė, kad S. Firkovičiaus kūryba yra verčiama ir į kitas užsienio kalbas. Kaip pavyzdį ji perskaitė eiles lenkiškai, o Regina Venckutė daug ką nustebino, nes, pasirodo, S. Firkovičiaus eilių vertimai yra ir suomių kalba, porą tokių padeklamavo.
Sveikinimo kalbos
Galiausiai žodis buvo suteiktas susirinkusiems svečiams, norėjusiems pasveikinti pranešėjas knygos pasirodymo proga. „Trakų žemės“ vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius padėkojo Trakų viešajai bibliotekai ir jos direktorei Danguolei Banevičienei, kad surengė knygos pristatymą. Ši knyga yra svarbi, nes joje yra originali karaimų poezija, versta į lietuvių kalbą. Ambasadorės dr. Halinos Kobeckaitės indėlis karaimų bendruomenei yra didelis, ji prisidėjo prie karaimų bendruomenės iškilimo po Nepriklausomybės atkūrimo. Juozas Vercinkevičius pacitavo Prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžius apie Haliną Kobeckaitę, esą „ji yra geriausia ambasadorė, pavyzdys mums visiems, kaip reikia veikti“. Juozas Vercinkevičius pasidžiaugė karaimų tautos aktyvumu ir kasmet išleidžiamomis viena kita knyga iš karaimų istorijos. Romualdas Tinfavičius palinkėjo išleisti dar ne vieną knygą. Aleksandrui Zajančkauskui ši knyga ypač reikšminga, nes 1939 metais pats Simonas Firkovičius Midraše dėstė jam tikybos pagrindus. Taip pat jis mokėsi kartu su jo sūnumis Romualdu ir Aleksandru Firkovičiais. Fotomenininkas Vytautas Žemaitis taip pat tarė sveikinimo žodžius, padeklamavo savo kūrybos eilėraštį apie karaimus ir padovanojo Halinai Kobeckaitei nuotrauką, kur ji įamžinta ant tilto, vedančio į Salos pilį, kartu su draugu Vladu.
Džiugu, kad renginys sulaukė ne tik karaimų, bet ir kitų tautybių atstovų dėmesio – susirinko pilna salė. Išleisti knygą neužtenka tik gerų ketinimų. Tam reikalinga ir finansinė parama. Todėl džiugu, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos karaimų kultūros bendrija, Lietuvos religinė bendruomenė ir Tautinių bendrijų namai sutiko paremti knygos leidimą.
Tikėkimės, kad kada nors sulauksime ir dar vienos Simono Firkovičiaus poezijos rinktinės, į kurią bus sudėti likę netilpę eilėraščiai ir kita kūrybos dalis.
Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ,
Juozas VERCINKEVIČIUS
Juozo Vercinkevičiaus nuotr.