Asociatyvi nuotr.
Lietuvos bankas neseniai perspėjo dėl itin išaugusio finansinių sukčių aktyvumo. 2022 m. nusikaltėliai iš Lietuvos gyventojų išviliojo 12 mln. eurų – 20 proc. daugiau nei 2021-aisiais. Anksčiau „Citadele“ banko iniciatyva atlikta apklausa parodė, kad tik 24 proc. respondentų Lietuvoje teigia niekada nesusidūrę su bandymu finansiškai sukčiauti. Banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška atskleidžia 3 būdus, kaip pasinaudodami žmonių emocijomis finansiniai sukčiai bando pasipelnyti.
„2022 m. iš Lietuvos bankų klientų išviliota 12 mln. eurų – tai 20 proc. daugiau nei prieš metus (2021 m. – 10 mln. eurų). To priežastis reikėtų vertinti kompleksiškai – matome didelį sukčių suaktyvėjimą, taip pat gyventojai vis daugiau laiko praleidžia naudodamiesi išmaniaisiais įrenginiais, daugelį bankų paslaugų gauna nuotoliniu būdu, apsipirkdami atsiskaito įvairiais įrenginiais, už pirkinius sumoka internetu – visa tai smarkiai išplečia galimybes veikti sukčiams. Be to, jie vis geriau įvaldo meną manipuliuoti savo aukomis ir bandyti juos paveikti emociškai“, – sako R. Čereška.
Bando sukelti baimės jausmą
Sukčiai dažnai bando manipuliuoti savo aukos emocijomis – dažniausiai jau pačioje pokalbio telefonu pradžioje jie mėgina pasėti nesaugumo ir baimės jausmą, pavyzdžiui, pasakydami, kad šiuo metu su jūsų paskyra vyksta kas nors neįprasto, aktyviai stengiamasi į ją įsilaužti, bandoma jūsų vardu paimti paskolą ar panašiai. Jeigu pašnekovą pavyksta apgauti ir jis patiki situacijos rimtumu, kitas žingsnis ir pagrindinis sukčių tikslas – išgauti prieigos prie interneto banko duomenis, kuriuos vėliau galima panaudoti aukos lėšoms iš tos sąskaitos pasisavinti.
Skubinimas
Paskambinę aukai sukčiai bando sukurti įspūdį, kad turite neatidėliodami imtis veiksmų – taip siekiama paskatinti priimti skubius, neapgalvotus sprendimus. Baimė ir jausmas, kad turite ką nors daryti tuojau pat – tai emocijų derinys, kuris daugeliui išjungia kritinį mąstymą ir skatina daryti viską, ką tik galite, vadovaudamiesi sukčių užuominomis. Žaisdami šiomis emocijomis sukčiai, deja, neretai pasiekia savo tikslą, ypač dažnai taip pasiseka apgauti vyresnio amžiaus žmones.
Didelio pelno pažadai
Naudodamiesi bendra finansinių žinių visuomenėje stoka, sukčiai neretai renkasi taktiką, kai siūlomas lengvas uždarbis – investicinis sukčiavimas išlieka viena populiariausių sukčių naudojamų schemų 2023-iaisiais.
Turbūt yra tekę žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose pastebėti istorijų apie įspūdingą sėkmę kriptovaliutų biržoje – tokie atvejai giliai įsirėžia žmonių atmintyje, o sukčiai tuo naudojasi ir bando „parduoti“ savo pasiūlymą greitai užsidirbti. Jie kuria profesionaliai atrodančius netikrus investicinių platformų tinklalapius, kur galite susikurti profilį ir įsitikinti neva augančiomis pajamomis iš investicijų. Visa tai – puikus triukas, neretai padedantis iš patiklių gyventojų išvilioti pinigus, kurių susigrąžinti, deja, nepavyks, o pasinaudoję gautais asmens duomenimis sukčiai gali dar ir paskambinti ir prisistatę „ekspertais“, galinčiais padėti atgauti investuotus pinigus, ne vieną auką apgauti pakartotinai.
„Sukčiai aktyviai veikia ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos bei ES šalyse, tad mes, kaip visuomenė, turime išmokti nuo jų apsisaugoti. Deja, centralizuoto sprendimo, kaip su finansiniu sukčiavimu kovoti, nėra, todėl pirmiausia kiekvienas turime į šią temą gilintis ir žinodami apie gresiančias rizikas saugoti savo finansus – kritiškas požiūris ir domėjimasis aktualijomis yra pirmas žingsnis, siekiant apsisaugoti nuo finansinio sukčiavimo“, – komentuoja R. Čereška.
Jau girdėti patarimai, kuriuos verta prisiminti
Nesidalykite asmenine informacija. Jei jūsų prašo pasidalyti banko slaptažodžiais, kodais, mokėjimo kortelių duomenimis, neatskleiskite šių duomenų paklausti telefonu ir neįveskite jų, paspaudę nuorodą. Banko ar policijos pareigūnai niekada neprašys prieigos prie jūsų paskyros duomenų.
Atidžiai tikrinkite informaciją. Visada patikrinkite interneto naršyklės adreso juostoje rodomą adresą – ar jis atitinka tai, ką norėjote aplankyti. Jei naudojatės interneto paieškos varikliu (pvz., „Google“), neatidarykite pirmosios svetainės, pažymėtos kaip reklama, prieš tai neįsitikinę jos tikrumu.
Neatsakykite į prašymą imtis greitų veiksmų. Žmogaus protas linkęs susipainioti situacijose, kai reikia greito sprendimo. Jei jus skubina ir nežinote, kaip elgtis, neskubėkite ir išlaikykite šaltą protą. Prisiminkite pirmąjį patarimą – patikrinkite informaciją. Nei bankas, nei kitos teisėtos organizacijos neskubins jokio kliento nedelsiant imtis veiksmų.
Neatidarykite nuorodų, gautų trumpąja žinute ar el. paštu. Pirmiausia patikrinkite el. pašto adresą ir siuntėją – ar jis jums žinomas ir tikras. Sukčiai dažnai sukuria el. pašto adresą, kuris yra panašus į originalų, tačiau praleidžia raidę arba naudoja simbolį, imituojantį tikrą el. pašto adresą. Taip pat neatsakykite į kvietimus įdiegti kokias nors programas.
Įsijunkite pranešimus apie siunčiamus mokėjimus savo banko programėlėje. Tai padės sekti visas atliekamas pinigų operacijas ir iškart pastebėti įtartinus mokėjimus. Atsiminkite, kad, kuo anksčiau pranešite savo bankui apie įtartiną sandorį, tuo didesnė tikimybė, kad išvengsite nuostolių.
Reguliariai peržiūrėkite savo paskyros mokėjimų istoriją. Daugelis žmonių peržiūri savo mokėjimų istoriją tik tada, kai reikia įsitikinti, kad mokėjimas atliktas. Tačiau rekomenduojama bent kartą per savaitę peržiūrėti sąskaitos operacijų istoriją, kad laiku pastebėtumėte įtartiną veiklą, pavyzdžiui, netikėtai gautus pinigus iš nepažįstamo asmens ar pinigų trūkumą ir panašią finansinę veiklą, kuri gali būti susijusi su sukčiavimu.
